Reikia susitarti dėl katilinės projekto, tad gilinamės šiuo klausimu.
Patarimų radome čia įrengiant kieto kuro katilą
Namui bus naudojamas kieto kuro katilas. Galbūt tas variantas, kur pažymėtas raudonai. Gal kas turite patarimu ar pasiulymu?
Bereikalingas katilo galingumas, tai trūkumas, nes daugiau nei 2/3 šildymo sezono laiko vidutinė išorės oro temperatūra svyruoja +5÷- 4 °C ir šildymui realiai reikia 25÷35 % maksimalaus katilo galingumo, kuris skaičiuotas prie žemiausių šildymo sezono temperatūrų. Šilumos poreikio karštam vandeniui ruošti buityje tūriniuose šildytuvuose pliusuoti prie šilumos poreikio nepatariame, nes katile kuras geriausiai sukūrenamas, kai jis pastoviai dirba 50 % ir didesniu našumu savo maksimalaus galingumo atžvilgiu. O katilui dirbant šiuo režimu, dažniausiai bus viršytas poreikis šildymui ir patalpos bus peršildytos. Todėl būsime priversti rankiniu būdu ar naudodamiesi traukos termostatiniu reguliatoriumi riboti į kūryklą tiekiamo oro kiekį. Dėl deguonies trūkumo kuras pradės smilkti, žymiai padidės nesudegamų dujų - anglies viendeginio, degaus aerozolio-dūmų koncentracija. Nuostolis dvigubas – dalis už kurą mokėtų pinigų nueis vėjais ir švariu oru aplink Jūsų namą nepasidžiaugsi. Todėl geriau pasirinkti truputį mažesnio galingumo katilą, nei apskaičiuota Jūsų namo šildymui. Sunku susitaikyti, kad tokio katilo įkrova bus mažesnė ir teks dažniau lankytis katilinėje, bet pastebėsite, kad į katilą per sezoną sugrūdote žymiai mažiau kuro. Renkantis katilą reikėtų lyginti jo galią, įkrovos tūrį, užkrovimo patogumą, konstrukcijos privalumus, ilgaamžiškumą, prieinamumą vidinių paviršių valymui, išvystomos galios ribojimo įrangos (traukos reguliavimo) darbo patikimumą ir katilo kainą. Visada patikimiau rinktis žinomo gamintojo gaminį, kuris turi šioje srityje patirtį ir patikimų atstovų tinklą, nei “ypatingai gerą”, bet abejotinos kilmės. Daugumai sunku apsispręsti – kuris geriau, ar špižinis, ar plieninis. Šiuo atžvilgiu pagaminimo medžiaga vienareikšmiškai neapsprendžia katilų privalumų ir trūkumų. Špižinis atsparesnis korozijai ir gali kūrentis prie keletą laipsnių žemesnių katilo vandens temperatūrų. Tačiau jo sienelių šilumos laidumas yra mažesnis, todėl į kaminą išmetamų dūmų temperatūra yra aukštesnė 5÷10°C. Sunkiau valyti kūryklos paviršių, sekcijos trūkinėja staigiai keičiant katilo temperatūrą, bio mechaninių smūgių ir perkaitimo. Plieninio katilo sienelių šilumos perdavimo koeficientas yra geresnis, jos vidiniai paviršiai lygūs, lengvai valomas. Įvertinus įkrovos tūrį ir galingumą, paprastai šie katilai būna lengvesni, galingesni ir mažesnių gabaritų. Tačiau šis katilas lengvai pažeidžiamas korozijos, kai kūrenamas drėgnas kuras ir į katilą grąžinamo vandens temperatūra žemesnė nei 55°C.
Supažindiname su trimis principinėmis kieto kuro katilinės schemomis, kurios gali būti pagrindu, konstruojant Jūsų kieto kuro katilinę. Pateikiame trumpą apibūdinimą ir orientacinę įrengimo kainą:
1) katilinė šildymui ir karštam vandeniui ruošti su ketureigiu reguliavimo vožtuvu (schema). Tai paprasčiausia katilinės konstrukcija su įvairaus tipo katilais. Šioje schemoje katilo temperatūrinis režimas ir į šildymo sistemą tiekiamo vandens temperatūra reguliuojama tiesiog ranka, pasukant vožtuvo rankenėlę. Katilo įkurimo metu, šilumos tiekimas į šildymo sistemą vožtuvo pagalba visai nutraukiamas, o didėjant katilo išvystomam galingumui, laipsniškai atidaromas, kol pasiekiama šilumos poreikį atitinkanti vandens temperatūra. Tačiau reikia stebėti, kad į katilą grįžtančio vandens temperatūra po sumaišymo vožtuvo nebūtų per žema. Šioje ir visose kitose schemose labai svarbu, kad katilo konstrukcijoje būtų numatyta patikima trauką ir katilo galią ribojanti sistema, ji visada turi būti techniškai tvarkinga ir periodiškai išbandoma. Tik jos pagalba didžiąją šildymo sezono dalį užtikrinama, kad katilo išvystomas galingumas neviršytų šildymo sistemos naudojimo ir kad katile neužvirtų vanduo. Dėl tos pačios priežasties ant visų šildymo sistemos radiatorių negalima montuoti termostatinių ventilių. Radiatorių su termostatais galingumas neturėtų būti didesnis nei puse skaičiuotos šildymo sistemos galios. Karštas vanduo ruošiamas tūriniame universaliame šilumokaityje, kuriame vandenį šildyti galima katilo pagaminta šiluma ir elektriniu kaitintuvu tam laikotarpiui, kai katilas nesikūrena. Nerekomenduotina rinktis per didelio tūrio šilumokaitį. Jame palaikant 50÷60°C vandes temperatūrą ir neintensyviai jį naudojant gali vystytis labai kenksmingi žmogaus sveikatai mikroorganizmai, todėl geriau mažesniame tūryje palaikyti 70÷80°C temperatūros karšto vandens atsargą, prie kurios mikroorganizmai žūsta, o į karšto vandens tinklą tiekti sumaišytą su šaltu 45÷55°C temperatūros vandeniu. Šis termostatas saugos jus nuo apsiplikinimo ir tuo metu, kai karštą vandenį šildysite katilu ir jo temperatūra pakils virš 90°C. Be to jis mažins energijos kiekį be naudos išleidžiamą į kanalizacijos sistemą, nustatant naudojamo vandens temperatūrą maišytuvu. Kaina priklauso nuo katilinės galingumo, katilo, karšto vandens šildytuvo tipo ir panaudotų montavimui medžiagų kiekio.
2) Katilinė šildymui ir karštam vandeniui ruošti su katilo temperatūrinio rėžimo palaikymo termostatiniu ir šildymo reguliavimo trieigiu vožtuvais (schema) Ši katilinė nuo ankstesnės skiriasi tuo, kad katilo temperatūrinis režimas užtikrinamas automatiškai termostatiniu vožtuvu palaikant ne žemesnę kaip 55°C ir katilo siurblį įjungiant, kai katilo temperatūra pakyla iki 80°C. Šiuo atveju žmogaus buvimas katilinėje po katilo įkurimo nebūtinas iki vėl reikės užkrauti į katilą kurą. Į šildymo sistemą tiekiamo vandens temperatūrą galima nustatyti katilo užkrovimo metu, atsižvelgiant į išorės lauko temperatūrą ir tuometinį poreikį. Ši katilinė žymiai pranašesnė pirmosios atžvilgiu, nes žmogus joje turi praleisti žymiai mažiau laiko, o katilo temperatūrinis režimas visada užtikrinamas savaime kaip prioritetinis. Tokiom sąlygom dirbančio katilo pakuros paviršių valymas garantuotai netaps bauginančiu darbu, todėl jį valysite dažniau, tuo sutaupydami lėšas kurui. Dar vienas šios sistemos privalumas tai, kad karšto vandens ruošimui šiluma visada tiekiama pirmiausia, o katilui užgesus, karštam vandeniui šildyti sunaudota šiluma negrąžinama į šildymo sistemą. Tokio tipo katilinės brangesnės pirmosios atžvilgiu maždaug vienu tūkstančiu.
3) Katilinė šildymui ir karšto vandens ruošimui su šilumos akumuliavimui skirta talpa, automatiniu šildymo reguliavimu, galimybe šildymui naudoti elektros energiją lengvatinio tarifo galiojimo metu (schema)
Šios katilinės principinė schema skiriasi nuo antrosios anksčiau paminėtos tuo, kad tarp katilinės šilumos gamybos ir šildymo vartojimo reguliavimo dalies įrengta didelio tūrio specialios konstrukcijos talpa. Dažniausiai naudojamos plieninės stačiakampės 0,9, 1,1, 1,8 m³ gerai izoliuotos talpos. Jų išmatavimai parinkti taip, kad jas būtų nesunku įnešti į katilinės patalpą, o pastačius - kuo ekonomiškiau būtų išnaudotas katilinės patalpos tūris.
Panaudojus katilinės darbo procese šilumos akumuliavimą, nelieka kieto kuro katilinėms būdingų trūkumų, išskyrus būtinybę kurti katilą ir papildyti kūryklą. Tokią katilinę žymiai patogiau eksploatuoti, tam sugaištama kelis kartus mažiau laiko ir sutaupoma ne mažiau kaip 20 % kuro. Kai kuriais atvejais, kai katilinė aptarnauja administracines, mokymo įstaigų ir panašios paskirties patalpas, kai kūrikai samdomi, išlaidos gali sumažėti daugiau negu du kartus.
Trumpai apie pagrindinius privalumus:
1. Katilą galima kūrenti su pertraukomis, jums patogiu laiku.
2. Katilo galingumas gali būti lygus arba žymiai didesnis nei šilumos suvartojimas šalčiausiu metų laiku. Katilas beveik visada gali kūrentis nominaliu galingumu, į kūryklą paduodant nedidelį degimui naudojamo oro perteklių. Todėl kuras sudega pilnai, iš jo gaunant maksimalų šilumos kiekį. Į aplinką išmetamas minimalus anglies viendeginio ir dūmų kiekis. Dalinės arba pilnos dujų generacijos katiluose iš kamino besiveržiantys degimo produktai vizualiai mažai kuo skiriasi nuo deginamų dujų ar skysto kuro.
3. Nominaliai dirbančio katilo pagaminamos ir nepanaudotos energijos perteklius kaupiasi talpoje. Ši šilumos atsarga gali būti naudojama kelių parų bėgyje. Tai priklauso nuo tuometinio šilumos poreikio ir santykinio talpos tūrio pastato šiluminių charakteristikų atžvilgiu. Kitais žodžiais tariant – kuo šalčiau lauke, tuo sąlyginis talpos tūris mažėja. Bet šis režimas trunka neilgai, nes apie ¾ šildymo sezono lauko temperatūra būna apie 0 C° ir šilumos akumuliacija gali būti naudojama labai efektyviai.
4. Šiuo atveju be apribojimų šilumos vartojimą atskirose patalpose galima mažinti ant radiatorių sumontuotais termostatiniais ventiliai, o viso pastato šildymą valdyti programuojamu automatikos komplektu. Jo pagalba į sistemą šiluma tiekiama atsižvelgiant į poreikį ir oro temperatūrą pastato išorėje. Per savaitę valandos tikslumu šildymą galima pervesti į „ekonominį“ arba „apsaugos nuo užšalimo“ rėžimą. Jie naudotini nakties metu ar kai nieko nėra namie.
6. Jūsų patalpose iki minimumo sumažės nepageidautinas patalpų vidaus temperatūros svyravimas, jos nepradės aušti užgesus katilui ir nebus peršildomos dėl to, kad laiku nesumažinote šildymo, prieš užkuriant židinį. Be to maksimaliai panaudosite šilumą, kuri išsiskiria dėl Jūsų buitinės veiklos, buitinių prietaisų, saulės radiacijos. Tų patalpų šildymas automatiškai bus nutraukiamas ir energiją išmesti per atvirus langus nebus poreikio.
7. Akumuliacinės talpos konstrukcijoje numatyti keturi lizdai 3÷9 kW galingumo elektros kaitintuvams sumontuoti. Elektros kaitintuvai valdomi įjungiant ranka arba programuojamos laiko relės. Taigi elektra šildymui gali būt naudojama tik lengvatinio elektros tarifo galiojimo metu. Šildomo vandens temperatūra ribojama termoreguliatoriumi. Įrengus bent 3÷6 kW elektros kaitintuvą, atsiranda galimybė savo pastatą palikti be priežiūros režime „apsauga nuo užšalimo“ nors ir visą žiemą. Tai ypač aktualu užimtiems, daug keliaujantiems žmonėms.
Dar
apie kitokį šildymą
Kuo naudinga akumuliacinė talpa, naudojama kieto kuro katilams? Kada rekomenduojama ją įsirengti? Kieto kuro katilai kūrenami maksimalia savo galia pasiekia aukščiausią savo deklaruojamą naudingumo koeficientą, tačiau maksimalios galios šildymo sistemai reikia tik pačiu šalčiausiu periodu. Pereinamais periodais katilai yra slopinami ir jų apkrovimas siekia apie 30 procentų visos galios. „Norint pasiekti aukščiausią naudingumo koeficientą, reikia turėti kur atiduoti perteklinę energiją. Akumuliacinės talpos ir yra skirtos sukaupti perteklinei energijai ir esant poreikiui panaudoti ją šildymo sistemai. Taip pat sistemose su akumuliacinėmis talpomis katilai mažiau apsineša dervomis, juos reikia rečiau valyti, pailgėja jų tarnavimo laikas. Šildomose patalpose nesijaučia temperatūrinių svyravimų, rečiau reikia kurenti katilą. Įrengiant kieto kuro katilinę aukšto energetinio efektyvumo namams su žematemperatūre šildymo sistema, ypač rekomenduojama instaliuoti akumuliacinę talpą“, – pataria Ž. Čereška.
Kieto kuro katilai yra gaminami iš ketaus ir plieno. Kokie šių iš kiekvienos medžiagos pagamintų katilų skirtumai? Pasak P. Bučelio, pagrindiniai skirtumai yra konstrukcija, ilgaamžiškumas ir kaina. „Dauguma parduodamų ketaus katilų yra paprastos konstrukcijos. Juose dega visas kuras iš karto ir sudega pakankamai greitai. Iš plieno katilai gaminami tuomet, kai norima išgauti įvairias sudėtingas konstrukcijas, kad būtų galima pailginti degimą, nes iš formuoti ketaus kainuoja labai brangiai. Plieniniuose katiluose kuras dega ilgiau nei ketiniuose, iš jo gaminami ir apatinio degimo katilai, generaciniai, žvakės tipo katilai. Priklausomai nuo konstrukcijos, kuras gali degti 2-4 kartus ilgiau nei ketaus katiluose. Tačiau jų kūrenimas yra sudėtingesnis, dažnai juose būna daug įvairios automatikos, todėl jeigu žmogus yra garbaus amžiaus, jam tai daryti gali būti sudėtingiau“, – pasakoja jis. Ketaus pusėje stovi ilgaamžiškumas – tokie katilai gali laikyti daug ilgiau, jie nebijo korozijos, todėl pastatę katilą, jį galėsite naudoti ilgus metus. Taip pat ketaus katilai yra maždaug pusantro-du karto pigesni nei plieniniai. Pastarųjų kainą pakelia ir įrengimo reikalavimai – būtinai reikia įrengti nerūdijančio plieno įdėklą į kaminą.
Vidutinį komforto lygį galima pasiekti įsirengus pusiau automatinį kieto kuro katilą. Lietuvoje populiariausi – medienos granulių katilai. Priklausomai nuo automatizavimo lygio eksploatuojant jiems tenka atlikti šiuos darbus: kas 2 - 7 dienas pripilti bunkerį granulių, išnešti pelenus, valyti degimo kameros šilumokaitį ir panašiai. Taip pat šie katilai itin jautrūs kuro kokybei, o granulės Lietuvoje dažnai būna parduodamos itin prastos. Daugiausia priežiūros reikalauja rankinio pakrovimo kieto kuro katilai. Per dieną reikia reikia 1-4 kartus eiti pakrauti katilą kuru. Dažnai reikia išnešti pelenus, valyti katilą ir taip toliau. Reikalavimai katilinei
Katilo galingumo pasirinkimas
Šildymo katilo galingumas parenkamas, atsižvelgiant į šildomų patalpų tūrį. Standartiškai skaičiuojama, kad 1 KW apšildo 10 kvadratinių metrų, kai patalpų aukštis 2,5 metro. Tačiau pastatai skiriasi savo šilumos atidavimo koeficientais, todėl galingumą verta patikėti suskaičiuoti specialistams. Kompensuoti pastato šilumos praradimus ir kitus šiluminius poreikius, dažniausiai pridedama apie 20-30 procentų papildomo galingumo. Vandens šildymas panaudoja apie 25 procentus galingumo, tačiau daugeliu atveju vandens šildymo metu atjungiamas patalpos šildymas, o tai per trumpą laiką beveik nepakeičia patalpų temperatūros.
Akumuliacinė talpa akumuliuoja perteklinę šilumą, tai būtina norint tolygiai paskirstyti šiluminę energiją bei leisti katilui dirbti optimaliu režimu, kuriuo dirbant pagaminama daugiau energijos, nei yra poreikis tuo metu.
Įvedus daugiau kontūrų, automatika leidžia vienu metu palaikyti skirtingą temperatūrą skirtingose namo vietose. Sistemose su užšąlančiu skysčiu reikėtų naudoti papildomus daviklius dėl sistemos užšąlimo, sistemai pasiekus užsiduotą kritinę ribą, įsijungia šildymas.
Šildymo kontūrai ir paskirstytojai
Augant komforto poreikiui, name gali būti instaliuoti keli šildymo vamzdynai (kontūrai), kuriuose gali būti palaikoma skirtinga temperatūra ir slėgis.
- Radiatorinio apšildymo kontūras, jame palaikoma 50-85 laipsnių temperatūra. Gali būti daromi keli skirtingi kontūrai į skirtingus aukštus ar kambarių grupes. Temperatūra juose gali būti skirtinga.
- Jei nepastatyti atskiri vandens šildytuvai, tada numatomas aukštatemperatūrinis kontūras (70-85 laipsniais) buitiniam karšto vandens pašildymui. Šilumos nešėjo temperatūra turi būti pastovi.
- Šildomų grindų kontūras turi mažesnę temperatūrą (30-55 laispniai).
- Baseino kontūras, kuris yra aukštatemperatūrinis ir pastovios temperatūros (70-85 laipsniai).
- Ventiliavimo sistemos pašildymo kontūras, kurio temperatūra būna pagal poreikį.
Kontūrai dažniausiai sujungiami paskirstymo kolektoriuje, kuris valdomas automatikos ir padeda nukreipti į kontūrus norimos temperatūros ir slėgio termofikacinį skystį.
Vandens ar termofikacinio vandens temperatūrą kontūre reguliuoja elektromagnetinė pavara. Ji gauna signalą iš temperatūros daviklio ir pagal poreikį reguliuoja praleidžiamo karšto vandens kiekį, sąveikaujant su katilu ar akumuliacine talpa.
Akumuliacinė talpa
Šildymo proceso suvaldymui katilinėje statoma akumuliacinė talpa. Turint akumuliacinę talpą, katilas gali dirbti nominalia galia ir ekonomiškiausiu režimu, šilumos perteklius sukaupiamas akumuliacinėje talpoje ir esant šilumos trūkumui, atiduodamas į šildymo sistemą. Be akumuliacinės talpos, tiesiogiai pajungus katilą prie šildymo sistemos, vandens temperatūra sunkiai kontroliuojama, padidėja poreikis dažniau įkrauti katilą. Įrengiant papildomus gyvatukus su akumuliacine talpa, galima panaudoti ir kitus energijos šaltinius, pavyzdžiui, saulės kolektorių sukauptą šilumą, geoterminę energiją.
Išsiplėtimo indas padeda reguliuoti slėgį sistemoje. Augant vandens temperatūrai, didėja jo tūris. Tūrio perteklių, siekiant sistemoje išlaikyti vienodą slėgį, pasiima išsiplėtimo indas.
Karšto buitinio vandens paruošimas
Karštas vanduo gali būti ruošiamas kelias būdais, šildant šaltą vandenį tiesiogiai bėgantį per šildančiuosius elementus arba pašildant vandenį tūriniame vandens šildytuve. Tekančio vandens šildytuvai (šilumokaičiai) dažnai naudojami daugiabučių namų šildymo punkte. Katilinėje geriausia statyti tūrinį vandens šildytuvą, vanduo jame šildomas gyvatuku, kuriuo prateka karštas termofikacinis vanduo.
Pavadinimas: PAHTA/F
Pavadinimas: TLU2450/1
Pavadinimas: TLU2450/92
Pavadinimas: TLU2480
Pavadinimas: TLU2637/11
Pavadinimas: TLU2687/11
Pavadinimas: KAITA I13
Pavadinimas: KAITA I12
